Elektros kaina šiandien Elektros kaina rytoj Elektros kainų tendencijos Elektros kainos Europoje Naudinga

Elektros kainos Europoje

Elektros kainos Europoje skiriasi tiek tarp valstybių, tiek skirtingu paros metu. Šiame puslapyje galite palyginti aktualias didmenines elektros biržos kainas Lietuvoje ir kitose Europos šalyse: šiandienos vidutinę, mažiausią ir didžiausią kainą, taip pat peržiūrėti elektros kainų žemėlapius bei pastarųjų 30 dienų vidurkius.

Elektros kainos Europoje šiandien

Lentelėje pateikiamos šiandienos vidutinės elektros biržos kainos pagal šalis, taip pat mažiausia ir didžiausia kaina per kiekvienos šalies vietos kalendorinę parą. Lietuva rodoma pirmoje eilutėje, o kitos šalys rikiuojamos pagal vidutinę kainą. Kainos nurodytos be PVM, tinklo mokesčių ir tiekėjo antkainio.

Šalis Elektros kaina Kainų intervalas
Lietuva 22,9 €c/kWh 14,2–29,5
Portugalija 3,5 €c/kWh 0,0–13,8
Ispanija 3,7 €c/kWh -0,4–15,1
Prancūzija 6,0 €c/kWh 0,0–24,3
Suomija 14,3 €c/kWh 5,0–24,7
Graikija 16,2 €c/kWh 0,0–28,0
Estija 16,4 €c/kWh 6,8–24,7
Švedija* 18,8 €c/kWh 11,1–26,3
Lenkija 19,3 €c/kWh 10,6–30,7
Latvija 21,0 €c/kWh 14,2–29,3
Nyderlandai 21,1 €c/kWh 16,7–26,0
Vokietija 22,5 €c/kWh 16,7–28,1
Danija* 22,7 €c/kWh 16,7–28,6
Italija 22,8 €c/kWh 17,6–27,3
Čekija 23,2 €c/kWh 16,8–28,3

* Danijos ir Švedijos kainos yra apytikriai šalies vidurkiai, apskaičiuoti sveriant regionines biržos kainas pagal istorinį elektros vartojimą: Danija – DK1 61 %, DK2 39 %; Švedija – SE1 9 %, SE2 12 %, SE3 62 %, SE4 17 %. Tai nėra oficialios vieningos nacionalinės kainos.

Elektros kainų žemėlapis Europoje

Šiandien, 19.11.2026, žemėlapyje pateiktos vidutinės dienos elektros biržos kainos Europos šalyse, apskaičiuotos pagal kiekvienos valstybės vietos laiką. Žalia spalva žymi mažesnes, o melsva – didesnes kainas tarp šalių, kurių duomenys prieinami. Kainos pateikiamos €c/kWh be PVM; žvaigždute (*) pažymėti apskaičiuoti šalies vidurkiai.

Nyderlandai: 21,1 (2026-11-19)21,1Švedija*: 18,8 (2026-11-19)18,8*Portugalija: 3,5 (2026-11-19)3,5Lenkija: 19,3 (2026-11-19)19,3Latvija: 21,0 (2026-11-19)21,0Lietuva: 22,9 (2026-11-19)22,9Italija: 22,8 (2026-11-19)22,8Graikija: 16,2 (2026-11-19)16,2Prancūzija: 6,0 (2026-11-19)6,0Suomija: 14,3 (2026-11-19)14,3Estija: 16,4 (2026-11-19)16,4Ispanija: 3,7 (2026-11-19)3,7Danija*: 22,7 (2026-11-19)22,7*Vokietija: 22,5 (2026-11-19)22,5Čekija: 23,2 (2026-11-19)23,2

Elektros kainos Europoje – pastarųjų 30 dienų vidurkis

Žemėlapyje lyginamos vidutinės elektros biržos kainos Europos šalyse per pastarąsias 30 kalendorinių dienų, įskaitant šiandieną ir ankstesnes 29 dienas. Diena laikoma tinkama, jei turima bent 90 % jos kainų intervalų. Jei trūksta ne daugiau kaip keturių tinkamų dienų, vidurkis skaičiuojamas iš likusių dienų; jei trūksta bent penkių, šalis žemėlapyje nerodoma. Kainos pateikiamos €c/kWh be PVM.

Nyderlandai: 21,4 (2026-10-21 - 2026-11-19)21,4Švedija*: 12,3 (2026-10-21 - 2026-11-19)12,3*Portugalija: 17,0 (2026-10-21 - 2026-11-19)17,0Lenkija: 23,0 (2026-10-21 - 2026-11-19)23,0Latvija: 19,3 (2026-10-21 - 2026-11-19)19,3Lietuva: 19,8 (2026-10-21 - 2026-11-19)19,8Italija: 26,0 (2026-10-21 - 2026-11-19)26,0Graikija: 24,1 (2026-10-21 - 2026-11-19)24,1Prancūzija: 19,3 (2026-10-21 - 2026-11-19)19,3Suomija: 5,9 (2026-10-21 - 2026-11-19)5,9Estija: 13,9 (2026-10-21 - 2026-11-19)13,9Ispanija: 17,1 (2026-10-21 - 2026-11-19)17,1Danija*: 21,2 (2026-10-21 - 2026-11-19)21,2*Vokietija: 21,5 (2026-10-21 - 2026-11-19)21,5Čekija: 24,1 (2026-10-21 - 2026-11-19)24,1

Elektros kainų skirtumus Europoje lemia skirtinga elektros gamybos struktūra. Vienose šalyse svarbų vaidmenį atlieka atominės elektrinės, kitose – hidroelektrinės, vėjo ir saulės parkai, o kai kur didesnę įtaką turi dujomis ar anglimis kūrenamos elektrinės. Vėjo ir saulės elektrinės nenaudoja kuro, tačiau iškastinį kurą naudojančių elektrinių sąnaudos priklauso nuo dujų, anglių ir CO₂ apyvartinių taršos leidimų kainų. Todėl net ir kaimyninėse rinkose didmeninės elektros kainos gali skirtis.

Didelę įtaką turi ir orai, metų laikas bei elektros vartojimas. Vėjuotomis ar saulėtomis dienomis gali padidėti pigesnės elektros gamyba, o sausros mažina hidroelektrinių galimybes. Šalčio metu auga šildymo, karščio metu – vėsinimo poreikis. Lietuvoje kainų svyravimams svarbi vietinė vėjo ir saulės elektrinių gamyba, taip pat elektros importo ir eksporto galimybės, todėl trumpalaikė biržos kaina nebūtinai atspindi ilgesnio laikotarpio tendenciją.

Europos valstybes jungia elektros perdavimo linijos. Lietuvai ypač svarbi „NordBalt“ jungtis su Švedija, „LitPol Link“ jungtis su Lenkija ir elektros prekyba su Latvija. Kai tarpsisteminio pralaidumo pakanka, kainų skirtumai tarp rinkų gali mažėti, o jungčių apkrovos, remontai ar gamybos sutrikimai gali juos padidinti. Šiuos pokyčius patogu vertinti kartu su elektros kaina Lietuvoje šiandien ir elektros kainų tendencijomis. Atkreipkite dėmesį, kad šiame puslapyje lyginamos biržos, o ne galutinės buitinių vartotojų mokamos kainos. Lietuvos kainų zonos duomenis taip pat skelbia „Litgrid“, o Europos elektros rinkos kainas apžvelgia Lietuvos energetikos agentūra.

Naudinga

pakeisti elektros tiekėją Kaip pakeisti elektros tiekėją
elektros įvedimas, eso Elektros įvedimas namui, butui ir sklypui
elektros planas, fiksuotos kainos elektros planas, biržos elektros planas Biržos elektros planas ar fiksuotas elektros planas
elektros tiekėjai Elektros tiekėjai: kaip išsirinkti planą ir mokėti mažiau
elektromobilis, elektromobiliai Lietuvoje, elektromobilio kaina Elektromobilio gidas: kaip išsirinkti, kiek kainuoja ir kaip įkrauti
įkrovimo stotelės, elektromobiliu įkrovimo stoteles Elektromobilių įkrovimo stotelės ir krovimas namuose - paprastas gidas

Dažniausiai užduodami klausimai apie elektros kainas Europoje

Daugelyje Europos didmeninių elektros rinkų kainą lemia paskutinė elektrinė, kurios gamybos reikia visai paklausai patenkinti. Jei tai dujinė elektrinė, brangstančios gamtinės dujos gali didinti biržos kainą net tada, kai dalį energijos pagamina vėjo, saulės ar atominės elektrinės.
Ne. Atominės elektrinės gali užtikrinti stabilią elektros gamybą, tačiau biržos kainą taip pat lemia paklausa, kitų elektrinių sąnaudos, importas bei planiniai arba netikėti reaktorių veiklos sustojimai. Todėl vien elektros gamybos technologija neparodo, kurioje šalyje biržos kaina bus mažiausia.
Neigiama biržos kaina gali susidaryti, kai elektros pasiūla viršija paklausą, pavyzdžiui, esant stipriam vėjui ar intensyviai saulės elektrinių gamybai. Jei gamybos negalima greitai sumažinti, o kaupimo ir eksporto galimybės ribotos, dalis gamintojų gali sutikti parduoti elektrą už neigiamą kainą.
Trūkstant kritulių ir mažėjant vandens atsargoms, hidroelektrinės gali gaminti mažiau elektros arba taupyti vandenį vėlesniam laikotarpiui. Trūkstamą energiją tenka pakeisti kitų elektrinių gamyba ar importu. Jei šie šaltiniai brangesni, gali padidėti ir didmeninė elektros kaina.
Baterijų sistemos gali kaupti elektrą pigesniais laikotarpiais ir grąžinti ją į tinklą, kai paklausa bei kainos išauga. Taip jos gali mažinti kainų šuolius ir padėti panaudoti daugiau saulės bei vėjo energijos. Poveikis priklauso nuo turimos kaupimo galios ir rinkos sąlygų.
Kiekvienos kainų zonos rezultatą lemia vietinė gamyba, paklausa ir galimybė prekiauti elektra su kaimyninėmis šalimis. Jei jungčių pralaidumas ribotas arba vyksta remontai, pigesnės elektros gali nepakakti kainoms suvienodinti. Todėl Lietuvoje, Latvijoje ar Lenkijoje tuo pačiu metu gali susidaryti skirtingos biržos kainos.