Vario vamzdžiai: svoris, rūšys, supirkimas ir laužo vertė
Vario vamzdžių svoris svarbus tada, kai norima preliminariai įvertinti likusių vamzdžių kiekį, planuoti jų transportavimą arba apskaičiuoti galimą metalo laužo vertę. Vien tik vamzdžio ilgis nepasako, kiek jame yra vario: reikia žinoti išorinį skersmenį, sienelės storį ir vamzdžio ilgį. Supirkimo atveju papildomai svarbu, ar vamzdis švarus, ar ant jo likę litavimo medžiagų, žalvarinių jungčių, izoliacijos, dažų ar kitų priemaišų.
Šiame straipsnyje pateikiamas praktinis būdas apskaičiuoti teorinį varinio vamzdžio svorį ir suprasti, kaip susidaro jo laužo vertė. Dabartinė metalo rinkos kaina čia nefiksuojama, nes ji keičiasi; ją patogiau tikrinti atskirame dabartinės vario rinkos kainos puslapyje ir tik tada taikyti savo faktiniam vamzdžių svoriui.
Kaip apskaičiuoti vario vamzdžio svorį?
Apvalaus tuščiavidurio vamzdžio masė priklauso nuo metalo skerspjūvio ploto. Jei žinomas išorinis skersmuo D, sienelės storis t ir ilgis L, pirmiausia apskaičiuojamas vidinis skersmuo: d = D − 2t. Tada vamzdžio metalo skerspjūvio plotas yra skirtumas tarp išorinio ir vidinio apskritimų plotų.
Praktiniam skaičiavimui, kai visi skersmenys ir sienelės storis nurodyti milimetrais, galima naudoti formulę:
svoris, kg/m = π / 4 × (D² − d²) × 0,00896
Koeficientas 0,00896 gaunamas naudojant apytikslį gryno vario tankį 8,96 g/cm³. Tai teorinis skaičiavimas. Realus vamzdis gali šiek tiek skirtis dėl gamybos tolerancijų, lydinio sudėties, paviršiaus dangos, deformacijų ar prie jo likusių kitų medžiagų. Todėl supirkimo vietoje svarbiausias yra faktinis svarstyklių parodymas.
Vario vamzdžių svorio pavyzdžiai
Žemiau pateikti pavyzdžiai rodo, kaip skiriasi teorinė vieno metro masė keičiantis vamzdžio skersmeniui. Visi pavyzdžiai apskaičiuoti darant prielaidą, kad sienelės storis yra 1 mm ir vamzdis pagamintas iš vario, kurio tankis artimas 8,96 g/cm³.
| Vamzdžio matmuo | Teorinis svoris, kg/m | 10 m teorinis svoris |
|---|---|---|
| 15 × 1 mm | apie 0,394 kg | apie 3,94 kg |
| 18 × 1 mm | apie 0,479 kg | apie 4,79 kg |
| 22 × 1 mm | apie 0,591 kg | apie 5,91 kg |
| 28 × 1 mm | apie 0,760 kg | apie 7,60 kg |
Pavyzdžiui, jei turite 12 metrų 22 × 1 mm vamzdžio, teorinė masė būtų maždaug 0,591 × 12 = 7,09 kg. Jeigu prie vamzdžių yra žalvarinių jungčių, lydmetalio, vožtuvų ar kitų detalių, bendras sveriamas svoris gali būti didesnis, tačiau tai nereiškia, kad visas svoris bus įvertintas kaip švarus varis.
Kodėl vamzdžio skersmuo vienas pats nepakankamas?
Du vienodo išorinio skersmens vamzdžiai gali sverti skirtingai, jeigu skiriasi jų sienelės storis. Pavyzdžiui, 22 mm išorinio skersmens vamzdis su 1 mm sienele turės mažiau vario nei tokio paties skersmens vamzdis su 1,5 mm sienele. Dėl to tiksliausias skaičiavimas atliekamas pagal visą matmenį, o ne tik pagal ant vamzdžio nurodytą skersmenį.
Jeigu vamzdis jau išmontuotas, sienelės storį galima matuoti tinkamu matavimo įrankiu ties švariai nupjautu galu. Jei vamzdžiai deformuoti arba jų matmenys neaiškūs, praktiškiau pasverti visą partiją. Teorinis kg/m skaičiavimas labiausiai naudingas tada, kai vamzdžiai dar sumontuoti arba turimas tik projekto ar sandėlio matmenų sąrašas.
Kas mažina vario vamzdžių laužo vertę?
Supirkimo vertė priklauso ne tik nuo kilogramų skaičiaus. Švarūs vario vamzdžiai paprastai vertinami paprasčiau nei vamzdžiai, kuriuose daug kitų metalų ar nemetalinių medžiagų. Konkretūs rūšiavimo pavadinimai ir kainų skirtumai tarp supirkėjų gali skirtis, todėl prieš pristatant didesnį kiekį verta pasitikslinti konkrečios aikštelės sąlygas.
| Vamzdžių būklė | Ką svarbu patikrinti prieš supirkimą |
|---|---|
| Švarūs variniai vamzdžiai | Ar nėra žalvarinių, plieninių ar plastikinių jungčių, vožtuvų, gumos ir storo lydmetalio likučių. |
| Vamzdžiai su jungtimis | Mišrus metalų kiekis gali būti vertinamas kita kategorija arba gali būti taikomas svorio atskaitymas. |
| Izoliuoti arba dažyti vamzdžiai | Izoliacija, dažai ir kitos nemetalų dalys nedidina vario kiekio, todėl gali mažinti vieno bendro kilogramo vertę. |
| Drėgni ar užteršti vamzdžiai | Vanduo, purvas, statybinės medžiagos ir kitos priemaišos apsunkina tikslų gryno metalo kiekio įvertinimą. |
Jei norite plačiau suprasti, kaip supirkėjai atskiria švarų varį nuo mišrių atliekų ir kitų laužo rūšių, žr. atskirą gidą apie vario laužo kainą ir rūšiavimą. Jame pagrindinis dėmesys skiriamas ne vamzdžių geometrijai, o supirkimo kategorijoms.
Ar verta nuimti jungtis ir kitas detales?
Dažnai verta atskirti aiškiai matomas žalvario, plieno, plastiko ar gumos dalis, jeigu tai galima padaryti saugiai ir be neproporcingų pastangų. Tačiau nėra universalaus atsakymo, kiek darbo ekonomiškai apsimoka skirti paruošimui: tai priklauso nuo vamzdžių kiekio, supirkėjo taikomų kategorijų ir kainų skirtumo tarp švarios bei mišrios medžiagos.
Taip pat nereikėtų agresyviai šlifuoti ar chemiškai valyti vamzdžių vien tam, kad jie atrodytų blizgūs. Paviršiaus oksidacija nebūtinai reiškia, kad metalas prarado savo pagrindinę vertę. Mėlynos ar žalios cheminės medžiagos ir apnašos turi būti vertinamos atsargiai; jos neturėtų būti automatiškai laikomos tuo pačiu dalyku kaip grynas varis. Jei domina pats junginys ir jo savybės, žr. paaiškinimą kas yra vario sulfatas ir kuo jis skiriasi nuo metalinio vario.
Kaip apskaičiuoti preliminarią vario vamzdžių laužo vertę?
Paprastas orientacinis skaičiavimas atliekamas dviem etapais. Pirmiausia apskaičiuojamas arba pasveriamas vamzdžių kiekis kilogramais. Tada ši masė dauginama iš konkrečios supirkimo kategorijos kainos už kilogramą:
orientacinė vertė = tinkamos kategorijos svoris × supirkėjo kaina už kg
Pavyzdžiui, jeigu po rūšiavimo turite 18 kg švarių varinių vamzdžių, vertę reikėtų skaičiuoti pagal tuo metu konkretaus supirkėjo taikomą kainą būtent tai kategorijai. Nereikėtų tiesiog dauginti svorio iš biržos kotiruotės, nes biržos metalo kaina ir reali laužo supirkimo kaina nėra tas pats. Jei norite suprasti, kodėl rinkos orientyras laikui bėgant juda, skaitykite apie tai, kodėl keičiasi vario kaina.
Vario vamzdžiai ir kiti vario gaminiai nėra vertinami vienodai
Vamzdžių vertinimo logika skiriasi nuo laidų ir kabelių. Kabeliuose didelę bendro svorio dalį gali sudaryti izoliacija, todėl reikia vertinti vario išeigą. Vamzdyje pagrindinė konstrukcijos dalis dažniausiai yra pats metalas, tačiau problemą sudaro jungtys, lydmetalis, vožtuvai ir kitos sumontuotos detalės. Todėl vamzdžiams ypač patogu naudoti matmenų ir kg/m skaičiavimą.
Taip pat nereikėtų painioti vamzdžių laužo vertės su vario kaip elektros laidininko pasirinkimu. Varis naudojamas ir vamzdynuose, ir elektrotechnikoje, tačiau reikalavimai šioms paskirtims skirtingi. Apie elektrinių laidininkų medžiagas atskirai aptarti laidininkų metalų skirtumai tarp vario ir aliuminio.
Praktinė vamzdžių įvertinimo seka
Jeigu vamzdžių dar neišmontavote, užsirašykite jų matmenis ir apytikslį kiekvieno matmens ilgį. Tada kiekvienai grupei apskaičiuokite teorinį kg/m ir padauginkite iš ilgio. Sudėję visas grupes gausite preliminarią gryno vamzdžio masę. Tai naudinga planuojant, ar medžiagą vežti vienu kartu ir kokio transporto gali reikėti.
Jeigu vamzdžiai jau išmontuoti, pirmiausia atskirkite aiškiai kitokias medžiagas. Po to pasverkite vamzdžius, jei turite pakankamai tikslias svarstykles. Dideliam kiekiui teorinis skaičiavimas turėtų būti tik kontrolinis orientyras, nes reali masė paprastai patikimiau nustatoma svėrimu.
Galiausiai palyginkite faktinę būklę su supirkėjo kategorijomis. Jei yra daug jungčių, lydmetalio ar izoliacijos, iš anksto pasiteiraukite, ar verta šias dalis atskirti. Taip sumažinsite riziką tikėtis švaraus vario kainos už medžiagą, kuri realiai bus priskirta mišresnei kategorijai.
Svarbiausia: skaičiuokite metalą, o ne vien vamzdžio ilgį
Vario vamzdžių svoris patikimiausiai įvertinamas pagal išorinį skersmenį, sienelės storį ir ilgį, o jau išmontuotą partiją – pasveriant. Teorinė formulė padeda planuoti ir pasitikrinti rezultatą, tačiau galutinė laužo vertė priklauso nuo faktinės masės, vamzdžių švarumo, kitų medžiagų kiekio ir konkrečios supirkimo kategorijos. Todėl geriausias praktinis metodas yra atskirai vertinti du dalykus: kiek kilogramų vario turite ir kokiai kategorijai tas metalas bus priskirtas.
