Ar elektromobilis pigesnis už benzininį automobilį Lietuvoje?

Ar elektromobilis pigesnis už benzininį automobilį, priklauso ne tik nuo elektros ir benzino kainos. Elektromobilio kasdienės energijos bei planinės priežiūros išlaidos dažnai būna mažesnės, tačiau pradžioje jis gali kainuoti daugiau. Galutinį rezultatą lemia pirkimo kainų skirtumas, metinė rida, įkrovimo vieta, automobilio nuvertėjimas, finansavimo kaina ir tai, kiek metų planuojate transporto priemonę turėti.

Todėl teisingas palyginimas turėtų atsakyti į du atskirus klausimus. Pirmasis – kiek kainuoja nuvažiuoti 100 km. Antrasis – po kiek laiko mažesnės eksploatacijos išlaidos padengia didesnę elektromobilio įsigijimo kainą. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriame būtent lūžio taškui ir bendroms nuosavybės išlaidoms, o išsamesnį energijos šaltinių palyginimą rasite puslapyje apie benzino ir elektros kainą 100 km.

Ką reikia įtraukti į tikrą išlaidų palyginimą?

Vien degalų čekiai neparodo, kuris automobilis iš tiesų pigesnis. Lyginant panašaus dydžio, amžiaus ir paskirties modelius, verta suskaičiuoti pirkimo kainą, palūkanas, energiją, techninę priežiūrą, draudimą, padangas, įkrovimo įrangą, galimus remontus ir būsimą pardavimo kainą. Draudimas bei padangos gali labai skirtis pagal konkretų modelį, todėl jų nereikėtų automatiškai laikyti vienodais.

Kiek kainuoja elektromobiliu ir benzinu nuvažiuoti 100 km?

Elektromobilio energijos kaina apskaičiuojama jo sąnaudas kWh/100 km padauginus iš galutinės vienos kWh kainos. Benzininio automobilio atveju realios sąnaudos l/100 km dauginamos iš litro kainos. Svarbu naudoti ne katalogo, o savo maršrutams artimas sąnaudas: žiemą, važiuojant greitkeliu ar trumpais atstumais jos gali būti didesnės.

Pavyzdys, o ne dabartinės rinkos kainos. Tarkime, elektromobilis sunaudoja 18 kWh/100 km, benzininis automobilis – 7 l/100 km, elektra namuose kainuoja 0,24 Eur/kWh, mišrus namų ir viešas įkrovimas – vidutiniškai 0,35 Eur/kWh, greitas viešas įkrovimas – 0,55 Eur/kWh, o benzinas – 1,55 Eur/l. Metinė rida – 15 000 km.

Pavyzdys parodo svarbiausią taisyklę: elektrinio automobilio įkrovimo kaina nėra viena pastovi reikšmė. Elektromobilis dažniausiai turi didžiausią finansinį pranašumą, kai didelė dalis energijos įkraunama namuose ar darbovietėje. Jei beveik visada naudojamas brangus greitasis viešas įkrovimas, energijos išlaidų skirtumas gali tapti nedidelis. Dabartinę elektros kainą biržoje verta vertinti kartu su tiekėjo planu, mokesčiais ir realiu įkrovimo laiku.

Kaip apskaičiuoti elektromobilio atsipirkimą?

Lūžio taškas parodo, per kiek metų mažesnės elektromobilio naudojimo išlaidos kompensuoja jo didesnę pirkimo kainą. Paprasta formulė yra tokia:

Metinis sutaupymas = energijos išlaidų skirtumas + priežiūros išlaidų skirtumas.

Atsipirkimo laikas metais = elektromobilio pirkimo kainos skirtumas ÷ metinis sutaupymas.

Tęskime ankstesnį pavyzdį. Jeigu panašus elektromobilis kainuoja 6 000 Eur daugiau, o mišriai įkraunant per metus energijai sutaupoma apie 682,50 Eur, priežiūrai – pavyzdžiui, dar 250 Eur, bendras metinis skirtumas sudaro apie 932,50 Eur. Tokiu atveju paprastas atsipirkimo laikas būtų maždaug 6,4 metų. Tai tik iliustracija: į skaičiavimą dar neįtrauktas skirtingas nuvertėjimas, finansavimo palūkanos, namų įkrovimo stotelės įrengimas ir galimos lengvatos.

Kuo didesnė metinė rida, tuo greičiau atsiperka mažesnė kilometro kaina. Tačiau didelė rida padeda tik tada, kai įkrovimas išlieka ekonomiškas. Vairuotojas, kasmet nuvažiuojantis 25 000 km ir įkraunantis namuose, gali pasiekti lūžio tašką gerokai anksčiau nei vairuotojas, nuvažiuojantis 8 000 km ir naudojantis tik greitąsias stoteles.

Pirkimo kaina ir nuvertėjimas gali pakeisti rezultatą

Elektromobilio atsipirkimas dažnai skaičiuojamas nuo kainos salone, tačiau tiksliau būtų lyginti numatomą nuvertėjimą. Jei po penkerių metų brangesnis elektromobilis bus parduotas už didesnę sumą, dalis pradinio skirtumo grįš. Jei pasirinktas modelis nuvertės greičiau dėl mažo įkrovimo greičio, riboto nuvažiuojamo atstumo ar silpnos paklausos, pigesnė elektra gali šio nuostolio nekompensuoti.

Naudoto automobilio atveju situacija gali būti kitokia. Ankstesnis savininkas jau būna patyręs didžiausią pradinio nuvertėjimo dalį, todėl naudotas elektromobilis kartais kainuoja panašiai kaip benzininė alternatyva. Tuomet atsipirkimo skaičiavime pirkimo kainos skirtumas sumažėja arba visai išnyksta, tačiau daugiau dėmesio reikia skirti baterijos būklei ir garantijai.

Ar elektromobilio priežiūra tikrai pigesnė?

Grynas elektromobilis neturi vidaus degimo variklio alyvos, žvakių, kuro sistemos, sankabos ar išmetimo sistemos. Regeneracinis stabdymas gali sumažinti darbinių stabdžių dėvėjimąsi. Vis dėlto automobilis nėra be priežiūros: reikia tikrinti važiuoklę, keisti salono filtrus ir stabdžių skystį, prižiūrėti kondicionavimo bei šilumos valdymo sistemą, o padangos dėl didelio sukimo momento ir automobilio masės gali dėvėtis greičiau.

Didžiausią nerimą dažniausiai kelia baterija. Jos keitimas gali būti brangus, tačiau tai nėra įprastas periodinis aptarnavimas, kurį būtina planuoti konkrečiais metais. Vertinant naudotą EV svarbiau patikrinti likutinę talpą, įkrovimo istoriją, klaidas, garantijos sąlygas ir galimybę remontuoti atskirus modulius. Plačiau apie EV baterijos keitimo riziką ir būklės tikrinimą skaitykite atskirame vadove.

Kada elektromobilis dažniausiai būna pigesnis?

Elektromobilio finansinis pranašumas paprastai didėja, kai galite įkrauti namuose arba darbe, kasmet nuvažiuojate daug kilometrų, automobilį planuojate laikyti ilgiau ir lyginate panašios klasės transporto priemones. Papildomas privalumas atsiranda, kai įkrovimą galima perkelti į pigesnes valandas arba dalį energijos pagaminti nuosavoje saulės elektrinėje.

Benzininis automobilis gali būti ekonomiškesnis, kai metinė rida maža, elektromobilio pirkimo kainos skirtumas didelis, namų įkrovimas neįmanomas, o viešas įkrovimas brangus ar nepatogus. Benzinas taip pat gali būti praktiškesnis vairuotojui, kuris dažnai važiuoja ilgais maršrutais vietovėse, kuriose įkrovimo infrastruktūra neatitinka jo poreikių. Tokiu atveju svarbi ne tik kaina, bet ir prarastas laikas bei maršruto lankstumas.

Kaip atlikti asmeninį skaičiavimą?

Pirmiausia pasižymėkite dviejų konkrečių automobilių pirkimo kainas, o ne lyginkite bendras „elektromobilio“ ir „benzininio automobilio“ kategorijas. Tuomet įrašykite realią metinę ridą, abiejų modelių sąnaudas, planuojamą įkrovimo pasiskirstymą ir automobilio laikymo trukmę. Aktualią degalų kainą skaičiavimui naudokite kaip keičiamą prielaidą, o ne kaip nekintantį skaičių visam laikotarpiui.

Galiausiai pridėkite namų įkrovimo įrangą, finansavimo palūkanas, planinę priežiūrą ir numatomą pardavimo vertę. Kelių scenarijų – optimistinio, vidutinio ir atsargesnio – palyginimas yra naudingesnis nei vienas tikslus skaičius. Greitam maršruto vertinimui galite naudoti asmeninę kelionės išlaidų projekciją, tačiau sprendžiant dėl automobilio pirkimo reikėtų skaičiuoti visą planuojamą nuosavybės laikotarpį.

Galutinis atsakymas: ar elektromobilis pigesnis?

Elektromobilis gali būti pigesnis už benzininį automobilį Lietuvoje, bet ne kiekvienam vairuotojui ir ne nuo pirmos dienos. Didžiausią tikimybę sutaupyti turi daug važiuojantis žmogus, galintis reguliariai įkrauti namuose ar darbe ir automobilį laikyti pakankamai ilgai, kad mažesnės energijos bei priežiūros išlaidos padengtų didesnę pirkimo kainą.

Mažai važiuojant, neturint patogaus įkrovimo arba renkantis gerokai brangesnį EV, lūžio taškas gali būti labai tolimas. Todėl geriausias atsakymas gaunamas ne iš bendro pažado, kad elektra pigesnė už benziną, o iš konkrečių dviejų automobilių ir jūsų kasdienio naudojimo skaičiavimo.